Ar jau laikas susitikti su savo šešėliu? Su tuo, kas iki šiol neturėjo sąlygų pilnai iškilti sąmonės plotmėje? Tai gali būti jausmai, emocijos, nepatenkinti poreikiai, kurie pasąmoniniame lygmenyje yra gyvi, tačiau nesuprasti, ignoruojami, išstumti, neatpažinti ar nepripažinti mūsų sąmoningame suvokime. O gal tiesiog neturėję erdvės būti garsiai išsakyti kito žmogaus akivaizdoje. Gal tai mūsų asmenybės dalys, kurios kažkada neturėjo palaikymo ir iki šiol esame jas paslėpę šešėlyje net patys nuo savęs.

„Ar normalu, kad per pirmą susitikimą su psichoterapeute daugiausia tik aš kalbėjau, manęs tik klausėsi, bet nesijaučiu, kad būtų kas nors pasikeitę?“, „susitikom, aš pakalbėjau, ir nieko neįvyko“, „išsikalbėjau, bet tik tiek“... Panašūs komentarai ir klausimai socialinių tinklų grupėse lydi pirmąsias žmonių patirtis pas psichoterapeutą. Tad kas gi turi įvykti pirmojo psichoterapijos susitikimo metu?

Šokis gali būti gydantis, padedantis pažinti save santykyje su kitais, praplėsti saviraišką bei ribotus elgesio modelius. Įprastą grupinės terapijos kėdžių ratą Daugvinas Liberis kviečia pakeisti į judesio dirbtuvių bei šokių aikštelę. „Čia šoka emocijos ir mintys, kurių kasdienybėje nepavyksta išreikšti“, – sako jau 8 metus ekstatiniam šokiui (ecstatic dance) kviečiantis Daugvinas.

Drebėjimas, vibracija, tremoras ar kaip bepavadintume šią natūralią mūsų kūno reakciją, yra visiškai nepelnytai išstumtas į normalumo paraštes. Ką gero galite pasakyti apie drebėjimą? Greičiausiai nieko. Ko gero, ir visi posakiai apie drebėjimą turi tik neigiamą prasmę: „kinkos dreba“, „dreba kaip griešnikas“, „kaip drebulės lapas“, „ranka sudrebėjo“ ir pan. Tačiau kas iš tiesų yra drebėjimas, kam jis reikalingas ir kaip galime pasinaudoti šia savo organizmo reakcija?

Polyvagal teorija* apibūdina tris fiziologinius organizmo režimus arba tris autonominės nervų sistemos reakcijas: 1) ryšio, 2) „kovok arba bėk“ ir 3) sąstingio (freeze). Ar skaitant toliau atpažįstate jas iš savo patirties? Kuris yra dominuojantis Jūsų nervų sistemos atsakas? Ar organizmas adekvačiai balansuoja pagal situaciją tarp visų trijų?

Norite atstatyti „pakrikusius“, „ištampytus“, „suėstus“, „sugrotus“ ar dar kaip nors kitaip pažeistus nervus? Ilgitės ramybės, gilaus saugumo ir atsipalaidavimo būsenos, norite palaikyti sveiką, adekvatų santykį su kitais žmonėmis ir pasauliu?

Dominuoja „kaukis arba bėk“ režimas

Drebėjimas/vibracija/tremoras ar kaip bepavadintume šią natūralią mūsų nervų sistemos savireaguliacijos reakciją, yra visiškai nepelnytai išstumtas į normalumo paraštes. Pagalvokit, ką gero galite pasakyti apie drebėjimą? Tad ačiū somatinės ir kūno terapijos entuziastams, kurie mūsų visuomenėje jau pamažu normalizuoja požiūrį į mūsų organizmo gebėjimą reguliuotis per natūralius kūno procesus.

Visame pasaulyje žinoma Middlebury universiteto (JAV) profesorė Andrea Olsen savo ilgamete Autentiško judesio tyrinėjimo patirtimi dalinosi ir Lietuvoje, patyriminiame judesio terapijos seminare. A. Olsen yra šokėja, šokio ir judesio projektų autorė, mokytoja, „Bodie stories“, „Body and earth“, „The place of dance“ ir kitų knygų autorė, kurios yra privalomųjų knygų sąraše daugelyje kūno ir judesio terapijos programų.

Atliekant tam tikrus pratimus, kuriais stimuliuojamas nervas klajoklis (lot. nervus vagus), per trumpą laiką galima nuraminti savo nervų sistemą, iš simpatinio – panikos ir streso – režimo perjungti į parasimpatinį – atsipalaidavimo – režimą. Tai naudinga tiek psichinei gerovei, tiek ir fizinei sveikatai. Išvardintos rekomendacijos paremtos mokslinių tyrimų išvadomis.

Valgymo sutrikimai ir potrauminio streso sutrikimas (PTSD) dažnai yra gretutinės būklės*. Daugelis žmonių nežino, kad mityba gali padėti išgydyti psichinės traumos padarinius. Mūsų organizmo atsakas į traumą dažnai gali lemti mažą apetitą arba nereguliuojamą, nereguliarų valgymą, o tai gali pakenkti ir taip išbalansuotai nervų sistemai.