Kristina Tomilina. Apie pirmą susitikimą su psichoterapeutu
„Ar normalu, kad per pirmą susitikimą su psichoterapeute daugiausia tik aš kalbėjau, manęs tik klausėsi, bet nesijaučiu, kad būtų kas nors pasikeitę?“, „susitikom, aš pakalbėjau, ir nieko neįvyko“, „išsikalbėjau, bet tik tiek“... Panašūs komentarai ir klausimai socialinių tinklų grupėse lydi pirmąsias žmonių patirtis pas psichoterapeutą. Tad kas gi turi įvykti pirmojo psichoterapijos susitikimo metu?
Pirmas susitikimas (kartais gali būti ir keli pirmieji susitikimai) yra pažintinis. Paprastai kliento yra prašoma pasidalinti, kokie jo lūkesčiai terapijai, ar turėjo terapinės patirties, su kokia užklausa (problema) atėjo. Taip pat prašoma pasidalinti pagrindine faktine informacija (kuo užsiima, šeima, sveikata ar kažkoks kitas kontekstas, susijęs su įvardinta problema). Taip pat pirmo susitikimo metu, jei klientui įdomu, terapeutas gali trumpai papasakoti apie terapijos metodus bei principus, kuriais jis vadovaujasi savo darbe, atsakyti į kliento klausimus. Pirmų susitikimų metu sudaromas tam tikras žodinis (kartais ir rašytinis) kontraktas, kur apsibrėžiamos terapijos taisyklės, tam tikros ribos, susitarimai.
Kai kurių krypčių psichoterapeutai yra labiau direktyvūs, diagnozuojantys, kai kurie taiko daugiau intervencijų, o kai kurie labiau orientuojasi į dialogą, santykį. Tai priklauso ir nuo psichoterapijos krypties, ir nuo asmeninio psichoterapeuto darbo stiliaus, o taip pat gali priklausyti ir nuo kliento gynybos/pasipriešinimo/prisitaikymo mechanizmų. Bet kuriuo atveju psichoterapija paprastai yra ilgalaikis procesas. Tai nėra vienkartinis testo atlikimas, diagnozės nustatymas ir kažkokio recepto ar stebuklingo patarimo pateikimas. Kai gydomės vidines „žaizdas“, norime pakeisti įsisenėjusius mums patiems žalingus elgesio modelius, išeiti iš „užstrigimų“, tam reikia pirmiausia sukurti tarpusavio pasitikėjimą, atvirą ir tuo pačiu saugų terapinį santykį. Pasitikėjimas ir atvirumas – ypač svarbus aspektas Geštalto krypties psichoterapijoje.
Geras ženklas, kai jau klientas gali atvirai dalintis, kas jam kelia abejonių, nepatinka arba patinka susitikimuose su terapeutu, ir tuo pačiu pasitiki terapeutu žinodamas, jausdamas, kad šiomis abejonėmis ir nepasitenkinimu jam dalintis yra saugu. Šioje atvirumo akimirkoje gali susikurti stiprus terapinis santykis ir prasidėti gilus terapinis procesas. Pirmiausia duokite sau laiko pasitikėjimui, kai nebereikia klausinėti kitų žmonių, kai galite paklausti arba pasidalinti nepatogiais dalykais apie terapiją tiesiai terapeutui. Netgi pasakymas, kad „kažkodėl negaliu būti su Tavim atvira/as, nesijaučiu pakankamai saugiai, yra dalykų, apie kuriuos negaliu su Tavim kalbėtis“ gali labai pasitarnauti Jūsų augimui. Ir labai natūralu, kad tai įvyksta ne pirmą susitikimo dieną.
Jeigu pirmojo susitikimo metu klientui iškyla stiprūs emociniai išgyvenimai arba labai intymios temos, psichoterapeutas sąmoningai gali stabdyti, lėtinti šį procesą, prašyti pasidalinti labiau faktiniais dalykais apie tai, o stiprias emocines patirtis palikti kitiems kartams. Tai yra daroma tam, kad kliento ir terapeuto kontaktas įvyktų nuosekliai, pereitų visas reikiamas stadijas ir išpildytų pilnam kontaktui reikalingas saugumo ir pasitikėjimo sąlygas.
Kviečiu pirmojo susitikimo (ir ne tik) metu klausti terapeuto visų rūpimų klausimų. Labai natūralu, ypač jei nesate turėję terapinės patirties, kad gali iškilti klausimų dėl laiko, dėl trukmės, dėl terapijos eigos, ko tikėtis, kaip atrodo sesija ir pan., o galbūt Jums rūpi terapeuto vertybinės nuostatos tam tikrais klausimais. Taip pat duokite sau laiko pajausti aplinką ir žmogų šalia, įsipatoginti atrandant sau tinkamesnę vietą erdvėje, pasinaudoti psichoterapeuto pasiūlymu paimti pledą, stiklinę vandens ar arbatos puodelį. Pasidalinkite savo abejonėmis ar jauduliu, jei tokį jaučiate, galbūt įsivaizdavote šį susitikimą kažkaip kitaip.
Rekomenduoju stabtelėti ir nuoširdžiai pabūti su savo kūno pojūčiais, su mintimis ir jausmais, kai terapeutas paklausia „kaip Tu čia su manimi jautiesi?". Ir čia svarbiau ne įvardintas atsakymas (nėra teisingo ar neteisingo atsakymo), o leidimas sau IŠ TIKRŲJŲ pajausti, kaip aš dabar jaučiuosi. Štai tokiais mažais žingsneliais jau nuo pirmo susitikimo stiprinate savo įgūdį pasirūpinti savimi, atpažinti savo poreikius ir taip pamažu leidžiamės į terapinę kelionę, kuri saugiu tempu gali nuvesti į labai gilias savęs pažinimo patirtis.
Geštalto psichoterapijos praktikė Kristina Tomilina