Ar jau laikas susitikti su savo šešėliu? Su tuo, kas iki šiol neturėjo sąlygų pilnai iškilti sąmonės plotmėje? Tai gali būti jausmai, emocijos, nepatenkinti poreikiai, kurie pasąmoniniame lygmenyje yra gyvi, tačiau nesuprasti, ignoruojami, išstumti, neatpažinti ar nepripažinti mūsų sąmoningame suvokime. O gal tiesiog neturėję erdvės būti garsiai išsakyti kito žmogaus akivaizdoje. Gal tai mūsų asmenybės dalys, kurios kažkada neturėjo palaikymo ir iki šiol esame jas paslėpę šešėlyje net patys nuo savęs.

„Ar normalu, kad per pirmą susitikimą su psichoterapeute daugiausia tik aš kalbėjau, manęs tik klausėsi, bet nesijaučiu, kad būtų kas nors pasikeitę?“, „susitikom, aš pakalbėjau, ir nieko neįvyko“, „išsikalbėjau, bet tik tiek“... Panašūs komentarai ir klausimai socialinių tinklų grupėse lydi pirmąsias žmonių patirtis pas psichoterapeutą. Tad kas gi turi įvykti pirmojo psichoterapijos susitikimo metu?