Kristina Tomilina. Susitikimas su šešėlinėmis savo asmenybės dalimis atkuria vientisumą

Ar jau laikas susitikti su savo šešėliu? Su tuo, kas iki šiol neturėjo sąlygų pilnai iškilti sąmonės plotmėje? Tai gali būti jausmai, emocijos, nepatenkinti poreikiai, kurie pasąmoniniame lygmenyje yra gyvi, tačiau nesuprasti, ignoruojami, išstumti, neatpažinti ar nepripažinti mūsų sąmoningame suvokime. O gal tiesiog neturėję erdvės būti garsiai išsakyti kito žmogaus akivaizdoje. Gal tai mūsų asmenybės dalys, kurios kažkada neturėjo palaikymo ir iki šiol esame jas paslėpę šešėlyje net patys nuo savęs.

Kristina Tomilina. Apie pirmą susitikimą su psichoterapeutu

„Ar normalu, kad per pirmą susitikimą su psichoterapeute daugiausia tik aš kalbėjau, manęs tik klausėsi, bet nesijaučiu, kad būtų kas nors pasikeitę?“, „susitikom, aš pakalbėjau, ir nieko neįvyko“, „išsikalbėjau, bet tik tiek“... Panašūs komentarai ir klausimai socialinių tinklų grupėse lydi pirmąsias žmonių patirtis pas psichoterapeutą. Tad kas gi turi įvykti pirmojo psichoterapijos susitikimo metu?

Daugvinas Liberis: „Kūnas skirtas ne tik tarnauti protui“

Šokis gali būti gydantis, padedantis pažinti save santykyje su kitais, praplėsti saviraišką bei ribotus elgesio modelius. Įprastą grupinės terapijos kėdžių ratą Daugvinas Liberis kviečia pakeisti į judesio dirbtuvių bei šokių aikštelę. „Čia šoka emocijos ir mintys, kurių kasdienybėje nepavyksta išreikšti“, – sako jau 8 metus ekstatiniam šokiui (ecstatic dance) kviečiantis Daugvinas.

Kristina Tomilina. Drebėjimas gali sumažinti įtampą ir reguliuoti nervų sistemą

Drebėjimas, vibracija, tremoras ar kaip bepavadintume šią natūralią mūsų kūno reakciją, yra visiškai nepelnytai išstumtas į normalumo paraštes. Ką gero galite pasakyti apie drebėjimą? Greičiausiai nieko. Ko gero, ir visi posakiai apie drebėjimą turi tik neigiamą prasmę: „kinkos dreba“, „dreba kaip griešnikas“, „kaip drebulės lapas“, „ranka sudrebėjo“ ir pan. Tačiau kas iš tiesų yra drebėjimas, kam jis reikalingas ir kaip galime pasinaudoti šia savo organizmo reakcija?

Kristina Tomilina. Nervų sistema šviesoforo principu

Polyvagal teorija* apibūdina tris fiziologinius organizmo režimus arba tris autonominės nervų sistemos reakcijas: 1) ryšio, 2) „kovok arba bėk“ ir 3) sąstingio (freeze). Ar skaitant toliau atpažįstate jas iš savo patirties? Kuris yra dominuojantis Jūsų nervų sistemos atsakas? Ar organizmas adekvačiai balansuoja pagal situaciją tarp visų trijų?

TRE© metodas pasiekiamas ir Lietuvoje

Drebėjimas/vibracija/tremoras ar kaip bepavadintume šią natūralią mūsų nervų sistemos savireaguliacijos reakciją, yra visiškai nepelnytai išstumtas į normalumo paraštes. Pagalvokit, ką gero galite pasakyti apie drebėjimą? Tad ačiū somatinės ir kūno terapijos entuziastams, kurie mūsų visuomenėje jau pamažu normalizuoja požiūrį į mūsų organizmo gebėjimą reguliuotis per natūralius kūno procesus.

Andrea Olsen: „Po neišreikšto judesio sluoksniu slypi žmogiškosios patirties lobynai“

Visame pasaulyje žinoma Middlebury universiteto (JAV) profesorė Andrea Olsen savo ilgamete Autentiško judesio tyrinėjimo patirtimi dalinosi ir Lietuvoje, patyriminiame judesio terapijos seminare. A. Olsen yra šokėja, šokio ir judesio projektų autorė, mokytoja, „Bodie stories“, „Body and earth“, „The place of dance“ ir kitų knygų autorė, kurios yra privalomųjų knygų sąraše daugelyje kūno ir judesio terapijos programų.