Kristina Tomilina. Paprastai apie nervų sistemos balansą

Norite atstatyti „pakrikusius“, „ištampytus“, „suėstus“, „sugrotus“ ar dar kaip nors kitaip pažeistus nervus? Ilgitės ramybės, gilaus saugumo ir atsipalaidavimo būsenos, norite palaikyti sveiką, adekvatų santykį su kitais žmonėmis ir pasauliu?

Dominuoja „kaukis arba bėk“ režimas

Kūnas įsitempęs, pulsas dažnas, prakaituojate, kvėpavimas paviršutinis, jaučiate ilgalaikį nuovargį, erzulį, nesaugumą, vaizdžiai tariant – didžiąją laiko dalį jaučiatės, tarsi jums į nugarą alsuotų plėšrus liūtas. Panašu, kad pas jus dominuoja simpatinė nervų sistema, kitaip dar vadinama „kaukis arba bėk“ režimu. Jūsų organizmas tikriausiai jau seniai ilgisi nervų sistemos balanso ir už atsipalaidavimą atsakingos parasimpatinės nervų sistemos, vadinamos „ilsėkis ir virškink“ būsena.

Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos dalys reguliuoja širdies ritmą, seksualinį susijaudinimą, virškinimą, tuštinimąsi, kvėpavimo dažnį, šlapinimąsi, įvairius refleksus, kūno temperatūrą, kraujospūdį, prakaito išsiskyrimą, medžiagų apykaitos greitį ir pan. Veikdamos kartu, jos kontroliuoja kūno energijos srautą: viena – energiją eikvoja, o kita – atstato ir saugo. Deja, mūsų kasdienybėje dominuoja energiją eikvojanti simpatinė nervų sistemos dalis, kurią nuolat aktyvina patiriamas stresas arba anksčiau patirtos gyvenimo traumos.

Kas tinka džiunglėse, netinka ofise

Kai stresas peržengia tam tikrą slenkstį, viršų perima simpatinė nervų sistema, nesvarbu, ar to norime, ar ne. Įsijungia išlikimo, išgyvenimo režimas, visos organizmo sistemos, nebūtinos tos akimirkos išlikimui (virškinimo, imuninė, reprodukcinė ir pan.), galima sakyti, atjungiamos. Mūsų pulsas ir kvėpavimas padažnėja, kraujas teka į raumenis, sutrinka virškinimas, išdžiūsta burna, „krinta“ imunitetas. Visi organizmo resursai nukreipiami į didžiuosius kaklo, pečių, rankų raumenis, mobilizuotus kovai, taip pat į apatinę nugaros dalį, sėdmenis ir kojas – pabėgimui.

Šis nervų sistemos atsakas išsivystė tais mūsų evoliucijos laikais, kai iš tiesų žmogaus pirmtakams žinduoliams į nugaras kvėpuodavo plėšrūs liūtai. Deja, tą patį atsaką, kuris kažkada puikiai pasitarnavo džiunglėse kaunantis arba bėgant nuo laukinių pavojų, mūsų organizmas naudoja, bandant įveikti šiuolaikinio pasaulio iššūkius: konfliktus darbe, finansinius rūpesčius, problemas šeimoje, nerimą dėl geopolitinės situacijos ir pan.

Didžiausia problema, kad šių sunkumų negalime išspręsti fiziniu būdu – kautynėmis su bosu ar pabėgimu nuo geopolitinės situacijos. Visą šių problemų svorį dieną naktį su savimi nešiojamės galvoje, o mūsų organizmai laiko streso sukeltą hormonų disbalansą ir fiziškai neišveiktą įtampą (sutelktą kovai ar pabėgimui) kaip nuolatinę būseną. Iš čia gali atsirasti pasikartojantys arba nuolatiniai pečių juostos, sprando skausmai, įtampa, sąstingis dubens srityje, itin daug streso laikoma mūsų juosmens ir klubiniuose raumenyse, taip užblokuojame ir savo seksualinę, gyvybinę energiją.

„Ilsėkis, virškink, dauginkis“

Dabar grįžkime prie parasimpatinės nervų sistemos „ilsėkis ir virškink“ (prie šio pavadinimo kartais dar pridedama ir „dauginkis“). Ši sistema iš tikrųjų yra gyvenimas. Kai parasimpatinė nervų sistema mūsų organizme pakankamai aktyvi, mes pasiekiame sveikatos, atsipalaidavimo, laimės ir pusiausvyros būseną. Organizmas regeneruojasi, virškina, savinasi maistines medžiagas, gamina laimės hormonus.

Parasimpatiniame režime mūsų nervų sistema kuria pasitikėjimo ryšius, intymumą, yra palanki nuoširdžiam bendravimui, seksualiniam susijaudinimui ir reprodukcijai. Net sunkumus pastoti kartais sukelia paprasčiausia įtampa, arba kitaip – simpatinė nervų sistemos dalis, kuri išjungia mūsų vidinį „dauginimosi“ mechanizmą. Dominuojant simpatiniam režimui, seksas gali tapti streso išveikimo būdu, bet ne intymumo, artumo aktu. Svarbu suprasti, kad parasimpatinė nervų sistema reikalauja gilios saugumo patirties.

Nervas klajoklis „įjungia“ atsipalaidavimo režimą

Sumažinus simpatinį nervų sistemos atsaką ir suaktyvinus parasimpatinę nervų sistemą, galime gyventi kur kas geriau, sveikiau ir laimingiau.

Pagrindinis parasimpatinės nervų sistemos „veikėjas“ yra nervas klajoklis (lot. nervus vagus). Šis ilgiausias mūsų kūno nervas nusileidžia iš smegenų per liemenį, išsišakoja į plaučius, širdį, kitus organus bei apraizgo žarnyną (ne veltui vadinamą antrosiomis mūsų smegenimis). Nervas klajoklis yra atsakingas už pagalbą kūnui grįžti į pusiausvyros būseną.

Pastaruoju metu itin išgarsėjusi dr. Stephen Porges polyvagal teorija teigia, kad nervo klajoklio stimuliavimas gali padėti subalansuoti nervų sistemą, kūne sukurti gilaus saugumo jausmą. Jei jaučiame, kad mūsų nervų sistema yra perkrauta, esame įsitempę net ir tuomet, kai nėra tiesioginio stresoriaus, sunku atsipalaiduoti, sunku palaikyti santykius su kitais žmonėmis, sudėtinga reguliuoti emocijas – mūsų klajoklis nervas greičiausiai yra nusilpęs. Tuo tarpu stiprus nervo klajoklio tonusas yra susijęs su emociniu stabilumu, atsparumu, ramybės, saugumo pojūčiu.

Kaip stimuliuoti nervą klajoklį

Nervo klajoklio tonuso stiprinimas gali padidinti emocinį stabilumą, skatinti atsparumą stresui, teigiamai veikti sveikatą, taip pat keisti atsaką į trauminę patirtį (aktualu turintiems PTSD – potrauminio streso sutrikimą). Nervo klajoklio stimuliacijos veiksmingumas buvo išbandytas klinikiniais tyrimais. Išskirtiniais atvejais, pasitelkiant elektrinį stimuliatorių, kuris įsiuvamas neurochirurginės operacijos metu, nervo klajoklio stimuliavimas naudojamas net gi epilepsijos bei depresijos gydymui.

Nervą klajoklį galima stimuliuoti ir šiais natūraliais neinvaziniais būdais:

- Dainavimas, niūniavimas, specialūs vokaliniai pratimai;
- Garsus gargaliavimas vandeniu;
- Šaltas dušas (pratintis pamažu), veido, kaklo prausimas šaltu vandeniu;
- Gilaus (diafragminio) kvėpavimo pratimai;
- Juokas;
- Fizinė veikla, mankšta, vaikščiojimas gamtoje;
- Apkabinimai, prisilietimai, glostymas;
- Subalansuota mityba (palaikanti sveiką mikrobiotą, gerųjų bakterijų balansą);
- Malda, meditacija ir kt.

Su specialistų pagalba nervas klajoklis gali būti stimuliuojamas:

- Somatinių (kūno ir judesio) praktikų metu;
- TRE© sesijų metu (išmokus šį metodą, galima praktikuoti savarankiškai);
- Refleksoterapijos sesijose;
- Osteopatijos sesijose;
- Psichoterapijos ir kūno psichoterapijos sesijose;
- Atpalaiduojančio masažo sesijose;
- Ir visur, kur kuriamas sveikas saugumo bei pasitikėjimo jausmas.

Žmogaus organizmas turi nuostabius savireguliacijos gebėjimus. Mums reikalingas tiek simpatinis, tiek parasimpatinis nervų sistemos atsakas. Svarbu surasti balansą tarp aktyviosios ir atsipalaidavimo būsenų. Kartais pakanka nedidelės, bet nuoseklios savo pačių ar specialistų pagalbos, kad sugrįžtume į ramybės, sveikatos ir laimės būseną.

Šiame straipsnyje pateikta supaprastinta klasikinė nervų sistemos samprata. Polyvagal teorija pateikia platesnį požiūrį, kuris integruoja ir trečią – sąstingio (freeze) – nervų sistemos atsaką, būdingą trauminėms patirtims, su kuriuo galite susipažinti čia: Nervų sistema šviesoforo principu.

Geštalto psichoterapijos praktikė Kristina Tomilina