Trauma ir mityba

Valgymo sutrikimai ir potrauminio streso sutrikimas (PTSD) dažnai yra gretutinės būklės*. Daugelis žmonių nežino, kad mityba gali padėti išgydyti psichinės traumos padarinius. Mūsų organizmo atsakas į traumą dažnai gali lemti mažą apetitą arba nereguliuojamą, nereguliarų valgymą, o tai gali pakenkti ir taip išbalansuotai nervų sistemai.

Be to, dėl lėtinio streso ar trauminių patirčių organizmas gali pereiti į būseną, kai renkamės maistą, kuriame yra daug kalorijų (daug cukraus, miltų, riebalų), bet mažai mums reikalingų maistinių medžiagų. Šie maisto produktai palaiko vadinamojo streso hormono – kortizolio – gamybą, o tai gali susilpninti žarnyną, sutrikdyti mikrobiotos balansą, sumažinti maistinių medžiagų pasisavinimą ir padidinti organizmo uždegimą.

Gerai žinome, kad mityba yra reikšmingas fizinės sveikatos veiksnys. Tačiau maitinimosi įpročiai bei maisto kokybė daro didelę įtaką ir psichinei sveikatai, emocinei būsenai. Maistinės medžiagos gali būti reikšmingos nerimo ir depresijos kompleksiniam gydymui bei profilaktikai.

Kol kas dar nėra plačiai kalbama apie žalą, kurią trauma ir lėtinis stresas daro mūsų virškinamajam traktui, ir atvirkščiai, kaip ši žala sustiprina traumą, kurią patiria mūsų nervų sistema ir visas mūsų kūnas. Tai, ką valgome, gali padėti arba trukdyti gydyti traumą.

Nervų sistemai palanki mityba gali žymiai sumažinti traumos sukeliamo streso lygį ir padėti sušvelninti žalą smegenims, žarnynui ir kitiems kūno organams bei sistemoms. Tinkama mityba sumažina aukštą kortizolio lygį, skatina geros savijautos hormono – dopamino – gamybą, padidina raminančio, nuotaiką gerinančio – serotonino lygį ir kt.

Jungtinės Karalystės mitybos terapeutė ir valgymo sutrikimų gydymo trenerė Kaysha Thomas pastebi, kad vien maistas negali išgydyti žmogaus nuo traumos, tačiau gali atlikti svarbų vaidmenį. Anot specialistės, nervų sistemos reakcija į traumas padidina mūsų makro ir mikro maistinių medžiagų poreikį, nes jos sunaudojamos greičiau, kad būtų palaikomas dominuojantis „kaukis arba bėk“ bei „sustink (freeze)“ atsakas. Tačiau nereguliarus maitinimasis siunčia signalą mūsų smegenims, kad kokybiško maisto trūksta, o tai sutrikdo cukraus kiekį kraujyje. Tada smegenys išskiria streso hormoną kortizolį, kuris skatina gliukozės išsiskyrimą iš energijos atsargų, kad kompensuotų sutrikusį cukraus kiekį kraujyje. Tampa sunkiau užmigti, gali sutrikti virškinimas, išsibalansuoti menstruacijos bei kitos svarbios organizmo sistemos.

K. Thomas sako, kad be reguliaraus valgymo, svarbu gauti pakankamai omega-3 riebalų rūgščių, magnio ir žemo glikemijos indekso angliavandenių (vaisių, daržovių, pilno grūdo produtų), kad būtų palaikomas optimalus energijos ir cukraus kiekis kraujyje, bei kitų nervų sistemai svarbių medžiagų. Omega-3 riebalų rūgštys padeda maitinti smegenis, o magnis padeda atsipalaiduoti raumenims.

Svarbu papildyti maistą skaidulomis ir probiotikais, kurie padeda palaikyti virškinimo sistemą (apie žarnyno ir smegenų ryšį rašėme anksčiau). Taip pat svarbu valgymui pasirinkti ramią vietą, bei skirti dėmesio pačiam valgymo procesui, gerai kramtyti maistą, valgyti išjaučiant maisto skonį, kvapą ir kitas jo savybes. Kaupiantis seilėmis, aktyvuojasi nervas klajoklis, atsakingas už parasimpatinį, t. y., – poilsio, virškinimo, regeneracijos, atsipalaidavimo atsaką. Lėtinį stresą bei nerimą patiriantiems žmonėms rekomenduojama apriboti arba atsisakyti gėrimų su kofeinu, galinčių sutrikdyti miego ciklą.

Būtina suprasti, kad nesveiki mitybos įpročiai, lėtinės ligos ir blogos sveikatos pasekmės gali būti neigiamos trauminės patirties pasekmė, o ne individualaus „pasirinkimo“ pasekmė**. Todėl svarbu išvengti savęs (iš terapeutų, dietologų ir kitų specialistų pozicijos – klientų) gėdinimo, kaltinimo ir stigmatizavimo. Svarbu šį požiūrį pakeisti į atjautų rūpinimąsi savimi (iš specialistų pozicijos – klientu), orientuotis į holistinę gerovę, bendrą asmens savijautą, o ne į svorį ar KMI. Tam gali prireikti terapeuto, dirbančio su traumomis, pagalbos.

* Vanzhula, I. A., Calebs, B., Fewell, L., & Levinson, C. A. (2019). Illness pathways between eating disorder and post‐traumatic stress disorder symptoms: Understanding comorbidity with network analysis. European Eating Disorders Review.

** Wiss DA, Avena N, Gold M. Food Addiction and Psychosocial Adversity: Biological Embedding, Contextual Factors, and Public Health Implications. Nutrients.